pagesti

1 pagèsti intr. 1. pasidaryti nebetinkamam, nebegeram: Vis sykį pageñda Dkš. Pagẽdę ratai J. Spyna yra pagedusi N. Teip subliuro orai ir pagedo kelias Blv. Pagedus orui, reikėjo dėl atsargumo laivo plaukimą priturėti rš. Pagedusios bulbos nedygsta A.Baran. Gyvatžolė karvės pagedusį pieną taiso J.Jabl. Riebalai išstovi dvejus metus nepagedę rš. Tiek pagẽdo akys – nieko neinžiūrau Rdm. Jo viduriai jau visai pagẽdo Lš. Nesudūmoju, jau mano galva pagẽdus Pls. Ir kraujas žmogaus turia pagesti [iš baimės] Krtn. Iškada pagedo (atsitiko) Šts. Bėda pagedo (ištiko) Kls. Mano veidas pagedo gailesčiais ir paseno CII660. Tur tasai pageñdąsis kūnas apvilkt nepagadinimą DP7. Jis visadai rūpinasi, jeib avys jo nepagestų, badu nemirtų BPII59. 2. patrūkti: Tep bekilnodamas sunkumus, ir pagẽdo Plv. 3. patvirkti, negeram pasidaryti: Seni žmonės ir tie pagenda Ldk. Visi atpuolė, visi pagedo BPII489. Buvo gerų žmonių, buvo ir pagedusių Ar. Ana tokio pagẽdusio karaktorio Dsn. Kvaili, pagedusios širdies valkijozai zaunija, bliuznija Tat. | O žemė buvo pagedusi BB1Moz6,11. 4. pašėlti: Ar pagedai, kad teip bjauriai kalbi? Dr. Brolis ko nepagedo iš piktumo Brt. Tai pagedę šuniukai – ko nesudraskė manęs BsPII161. Kad pagedo jie jį stumdyt, badyt Skr. Arklys pasibaidė, kad pagedo bėgt – ratai į šipulius nuėjo Ėr. Kad pasakiau žodį – pagedo žmogus An. Ar pagedo, koks gražus! Lnkv. Ar pagedo – jau pamečiau pypkę! Lg. Jie gali pagèst iš pavydo Slm. ^ Lėkėm kaip pagẽdę Slm. Pagedęs (labai gudrus) ir žmogus – taip tu man sugalvok! Ll. Pagedęs (nepaprastas) puikumas to balso! Šts. Pagẽdęs gražumas jo darbo! Pmp. Ir pagẽdęs žmonių važiavimas į miestą Sdb. Pagẽdę (didelės, smarkios) bobos darbinykės Šd. Protas pagedo Sd.

pagẽdusiai adv. labai: Šiandie buvo pagẽdusiai šalta Ėr. Tas žmogus pagẽdusiai klusus (turi gerą klausą) Užv. Ale tai lengvai eina, pagedusiai Lnkv. Pagẽdusiai noru gerti Vvr. Pagẽdusiai gražūs javai Ll.

5. sirgti pasiutimo liga, siusti, dūkti: Vasarą tankiai šunes pageñda Skrd. Eik, žiūrėk, kalė pagẽdo! Pc. Užpernai jų du šunys pagedo Lš. Pagedo visi gyvuliai BsPIV283. Aure pagẽdęs šuva lekia! Št. Pagẽdęs šuva inkando arklį Mrs. Jautį apriejo pagedęs šuo Up. Nepaleisk naktį šuniuko, da pagedę šunys apries Ll. Pasimirė nuo pagedusio šunies įkandimo rš. 6. pajusti ko trūkstant, susigriebti ko nesant; prireikti, pasiilgti: Vakar pagedau pinigų J.Jabl. Prapuolusio niekas neieškojęs, niekas jo nepagedęs Švnč. | Kas pratęs be tėvų nuo mažumės, tai nieko nėr kas pageñda (tam nėr ko pasigesti) Prng. | refl.: Aš to didžiojo butelio pasigendù – ar nebus kas tik sudaužęs Rd. Pasigedaũ ir atėjau ieškodamas pypkės J. Ana pasigedo tos duonos, kaip nebteko J. Pasigẽdo dviejų obuolių Plv. Kai parvažiavau namo, tada tik pasigedaũ Gž. Kūdikis tyliai pravirko – pasigedo motinėlės S.Nėr. Elzės Pikčiurnienė visai nebuvo pasigedusi I.Simon. Pasigedo kaimynas ožkos, pradėjo ieškoti, bet negalėjo niekur rasti BsPII133. Jis pasigedo avies tik į trečią dieną Plv. Kūdikis pasigeñda motynos K. Visad aš ... pasigendu tavęs RD212. Mes ir tavęs pasigendam, kai ilgai nematom J.Jabl. Nutautęs jis, nujunkęs, nepasigeñda giminės J. Krūzelį gėriau, antrą įpyliau, pasigedaũ mergelės LB17. Tada manęs, motule, pasigesi, kai plonųjų drobelių nerasi Dbg. Tu pasigesi mane, močiute, su viena nedėlėle, kaip tu nerasi svirne skrynelių, seklyčio[je] audėjėlės JD569. Tu pasigesi manęs, mamuže, į vieną valandėlę KlvD82. Kaip yra tėvai, nebrangini, kaip nebturėsi – jų pasigèsi J. Kai numirsiu, tada manęs pasigesi, bet būs po laiko Up. O mano sūnelio būbauja jauteliai, savo artojėlio pasigenda JD1192. Tėveli, pasigesim mes tavęs, kur tavo takeliai vaikštinėti J.Jabl. Vai, broleliai dobilėliai, pasigesit manęs, kai nueisit į laukelį, kur varčiau žalią šienelį Plv. Baltaragis nelabai tepasigedo, pamarinęs pačią Žem. Aš tavęs nepasigèsiu Skd. Jo pagestumbeis DK51. ^ Kalnais nuginiau, kloniais parginiau, šimtais skaičiau, o vieno neradau, ir to paties pasigedau (siūlo metant audeklą) B. \ gesti; apgesti; įgesti; išgesti; nugesti; pagesti; pergesti; sugesti; užgesti